Konferencija apie mokymo ástaigø dalyvavimà Katalikø Baþnyèios misijoje Vilniuje
 
 

Birþelio 2–3 d. Vilniaus jëzuitø gimnazijoje surengta tarptautinë mokslinë konferencija „Mokymo ástaigø dalyvavimas Katalikø Baþnyèios misijoje: katalikiðkojo identiteto formavimo ir puoselëjimo aktualijos Lietuvos mokyklose“. Pasiklausyti praneðimø atvyko mokytojai, universitetø dëstytojai ið ávairiø Lietuvos miestø. Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus akademinës sielovados centro vadovas kun. Stasys Kazënas SJ. Apaðtaliðkasis nuncijus Lietuvoje arkiv. dr. Peteris Stephanas Zurbriggenas perdavë popieþiaus Benedikto XVI sveikinimus ir pasidalijo savo áþvalgomis apie katalikiðkøjø mokyklø situacijà ir svarbà ugdant naujà ateities krikðèioniø kartà. „Baþnyèia yra motina ir mokytoja. Krikðèionio misijà nusako Evangelija: Kaip Tëvas pasiuntë mane, taip ir að siunèiu jus... Ið Vieðpaties gauname kûrybiðkumo galià ir turime jà skleisti. Ne jûs mane pasirinkote…, toliau skaitome Evangelijoje, todël esame deleguoti ðiai misijai. Svarbu þvelgti á Kristø, kad þinotume bûdà ir vietà, kaip tà misijà atlikti. Mokytojas veikia ne tik kaip liudytojas, bet ir kaip popieþiaus pranaðas“, – kalbëjo apaðtaliðkasis nuncijus. Jis citavo N. Berdiajevo mintis ir teigë, jog jau anuomet iðryðkëjusius sekuliarizacijos procesus katalikai mokytojai ðiandien turi atremti savo ásipareigojimu skleisti þinià, jog Kristus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Europa atsisakë pripaþinti savo krikðèioniðkàsias ðaknis, Lietuvos þiniasklaidoje iðryðkëjæs reliatyvizmas, praktinio ateizmo apraiðkos, religingumas be tikëjimo, tradicinë ðeimos samprata kinta, toleruojamas blogis ir melas, tad jaunimui susiorientuoti gali padëti „katalikiðka mokykla – Baþnyèios instrumentas ir sielovadinës misijos ministerija“.

Prof. habil. dr. Hermanas Lombaertsas (Belgija) ið istorinës perspektyvos pateikë katalikiðkøjø mokyklø vietà Europos Sàjungoje, iðskirdamas ðvietimà kaip svarbiausià katalikiðkøjø mokyklø misijos dalá, taip pat politiniø susitarimø tarp Baþnyèios ir valstybës padarinius mokykloms.

Dr. Elzbieta Osewska (Lenkija) pristatë katalikiðkøjø mokyklø padëtá Lenkijoje. Kun. Kæstutis Brilius MIC savo praneðime „Šeimos bendravimas dabartiniø technologijø visuomenëje“ iðsakë keletà pastabø apie ðiuolaikinës Lietuvos visuomenës sanklodà ir tendencijas. Pasak jo, svarbià átakà pokyèiams turi migracija, taip pat technologijø posûkis mokslingumo link. Prelegentas pateikë áspûdingà statistikà, kiek iðnuomojama, nuperkama ávairaus turinio DVD, vaizdajuosèiø. Jis palygino filmø trukmæ su kunigo pamokslu arba tikybos mokytojo pamoka ir paragino suvokti, kaip stipriai veikia komunikavimo priemonës þmogø. „Komunikacija vystosi, o þmogaus ryðiai su þmogumi silpnëja“, – apgailestavo kun. K. Brilius. – Krikðèioniø pareiga bûtø atsiliepti, bendrauti. Mes esame bendruomenë, kurios centre – asmenybës ugdymas, esame sekëjai Dievo, kuris paðaukæs mus vardu gauna atsakà – „að“. Baþnyèia puoselëja asmeniná ryðá. Problema glûdi ne komunikacijø gausoje, bet þmogiðkame ryðyje.“

Antrasis prof. H. Lombaertso praneðimas buvo apie vadovavimà ir vadybà katalikiðkose mokyklose. „Istorijos bûvyje mokyklos kaip paslaugø visuomenei teikëjo vaidmuo buvo pagrindinis Baþnyèios ugdymo strategijos elementas. Krikðèioniðkosios mokyklos turi garantuoti ðeimoje pradëto krikðèioniðko ugdymo tàsà, be to, jose toliau rutuliojamas religinis baþnytinio gyvenimo matmuo. Tokiu bûdu formuojamos jaunø krikðèioniø kartos. Suaugæ jie gali pasiþymëti visuomeninëje, politinëje, teisinëje ir kitose erdvëse“, – teigë prelegentas. Jis pateikë vaizdà, kaip sudaroma koalicija tarp mokyklos ir to, kas yra uþ mokyklos sienø, t. y. visi patrauklûs gyvenimo ir veikimo modeliai. Solidarumas ir socialinis teisingumas ðiandien nebëra tik religijos ir moralës sfera. Vis didesnis dëmesys teikiamas profesiniam meistriðkumui. Katalikiðkosios mokyklos susiduria su poreikiu integruoti keturias pagrindines sritis: politikà ir demokratijà, tiesà ir ideologijà, solidarumà ir etikà, krikðèioniðkà religiná poþiûrá á gyvenimà. Mokiniai daro didelæ átakà mokymosi procesams. Prelegentas iðkëlë sisteminá priartëjimà prie mokyklos, pateikdamas sistemø pavyzdþius, jø analizæ, mokyklinæ organizacijà, prilygino mokyklà teatrui, kuriame visi turi savo vaidmená, atkreipë dëmesá á tai, kad þmogui svarbu yra paslaugø kokybë, ðiuo atveju – mokymo lygis. „Daugelyje ðaliø þiûrima ne á tai, ar tu religingas, bet kas tave daro kitu þmogumi, jei sakaisi esàs religingas.Parodyk, kuo tiki ir kaip tavo gyvenime tai atsispindi. Pateik konkreèius pavyzdþius. Katalikiðkosios mokyklos irgi turi ieðkoti á tai atsakymo“, – kalbëjo prof. H. Lombaertsas.

Jëzaus draugijos provincijolas tëvas Aldonas Gudaitis SJ kalbëjo apie tai, kaip jëzuitø gimnazijose reaguojama á iððûkius, apie Dievo, tikëjimo patirtá mokyklose. Pasak prelegento, mokiniai paprastai vadovaujasi patirtimi, kurià ágijo ðeimose, Baþnyèios bendruomenëje. Ið deðimties priimtø sprendimø devyni bûna pagrásti patirtimi. Taigi katalikiðkosios mokyklos uþdavinys – sudaryti sàlygas vaikams patirti Dievà. 2007 metais jëzuitø gimnazijose atlikto tyrimo rezultatai parodë, kad tikëjimo kaitai labai didelá poveiká turi rekolekcijos, taip pat asmeninë malda, atida artimui.

Antràjà konferencijos dienà Vilniaus universiteto ðv. Jonø baþnyèioje buvo ðvenèiama Eucharistija. Po jos kun. S. Kazënas SJ pakvietë iðklausyti dr. Elzbietos Osewskos praneðimà apie religiná formavimà mokyklose.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt